Visada svajojote apie nuosavą verslą, atnešiantį ne tik nepriklausomybę, bet ir galimybę pagerinti finansinę situaciją? Turite, kaip manote, perspektyvią verslo idėją, tačiau jūsų užmojai bei, aišku, galimybės, nėra tokie dideli, jog iškart taikytumėte į UAB? Verslo įteisinimui galima rinktis iš kelių juridinio asmens tipų, geriausiai atitinkančių individualius poreikius bei situaciją (vykdomos veiklos pobūdis, darbuotojų skaičius, veiklos mastai ir kita). Mažoji bendrija, sutrumpintai vadinama MB – vienas iš variantų, galintis būti tinkamu pradžioje paminėtoje situacijoje. Nors pavadinimas skamba gana… lengvabūdiškai, tačiau tai – atsakingas verslas, pasižymintis visais šiam aktualiais niuansais. Svarbi tema yra ir „mažoji bendrija buhalterija“. Nors darbų apimtis bei finansinių operacijų skaičius, lyginant su, pavyzdžiui, UAB, yra kuklesni, tačiau buhalterija turi būti kruopščiai prižiūrima ir šiuo atveju. Ką verslininkas, nusprendęs užsiimti šia veiklos forma, turėtų žinoti bei kokiais niuansais išsiskiria tema „mažoji bendrija buhalterija“?
Terminas „mažoji bendrija“ tarsi sufleruoja, jog didelio masto verslu čia nekvepia. Remiantis šią veiklą reglamentuojančiais įstatymais, galioja reikalavimas, jog MB sudarytų ne daugiau nei 10 narių. Reikia pabrėžti, jog šie turi turėti fizinio asmens statusą. Galioja ir draudimas pritraukti finansavimą iš išorės, o tai, natūralu, sumažina verslo plėtros perspektyvas.
Kodėl MB yra viena dažniausių pasitaikančių šeimos verslo formų? Pastarosio narių santykiai turi būti paremti tarpusavio pasitikėjimu, kadangi šį juridinį asmenį reglamentuojantys įstatymai neaiškiai apibrėžia balsavimo bei pelno paskirstymo tvarką. O kas gali geriau tarpusavyje sutarti nei artimais ryšiais sujungti žmonės?
Temos „mažoji bendrija buhalterija“ analizė nėra įmanoma be pradinio kapitalo bei su šia veikla susijusios rizikos aptarimo. Įstatymai apibrėžia, jog pradinį MB kapitalą turi sudaryti jos narių investicijos, tačiau minimalios sumos reikalavimo nėra (gera naujiena turintiems daugiau idėjų nei finansinių galimybių šių įgyvendinimui!). Kiekvienas verslas, kaip žinia, yra susiję su tam tikra rizika, tačiau šio lygis yra nevienodas. Štai individualios įmonės savininkas, aplinkybėms susidėliojus nepalankiai, rizikuoja netekti ir savo asmeninio turto. Tuo tarpu MB dalyviai šiuo atžvilgiu yra apsaugoti labiau: grėsmė kyla tik toms lėšoms, kurioms yra investuotos į MB veiklą.
Uždavinys „mažoji bendrija buhalterija“, remiantis šio juridinio asmens tipo formą reglamentuojančiais įstatymais, gali būti patikėtas bet kuriam iš jos narių, net ir neturinčiam atitinkamos kompetencijos. Iš vienos pusės, tai – galimybė sutaupyti nesamdant buhalterio, kita vertus – didelė atsakomybė buhalterinės apskaitos užduotis atlikti tinkamai. Net iš pažiūros ir nedideli apskaitos darbai reikalauja atitinkamų įgūdžių bei atidumo. Tokios institucijos kaip VMI, radusios klaidų, nėra linkusios šių ignoruoti, priešingai – gresia atitinkamos sankcijos. Tai nereiškia, jog MB būtinas pastovus buhalterio etatas. Šiandien populiari galimybė naudotis buhalterines paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, į kurias kreipiamasi tik atsiradus apskaitos darbų.
Tema „mažoji bendrija buhlaterija“ yra neatsiejama nuo būtinybės parengti finansines ataskaitas, kuriose objektyviai
atspindima įmonės finansinė būklė.
Pastarosios yra privalomos tam tikrais atvejais:
• Kiekvienų finansinių metų pabaigoje.
• Norint atsiskaityti su MB nariu, priėmusiu sprendimą pasitraukti iš MB veiklos.
• Norint paskirtstyti pelną visiems MB nariams ne už finansinius metus, o trumpesnį laikotarpį.
Kad ir kaip patraukliai skambėtų MB veikla, kai kurie niuansai nėra tokie malonūs. O kaip gi be mokesčių? MB ir šios apskaitos tvarkymas apima ir mokesčių politiką. Labiausiai mokesčių „išalkusios“ yra dvi institucijos – Sodra ir VMI. Pirmajai įstaigai reikia mokėti dviejų rūšių mokesčius – VSD (valstybinis socialinio draudimo) ir PSD (privalomasis sveikatos draudimas).
Tiesa, kai kuriais atvejais MB gali būti atleidžiama nuo VSD mokėjimo:
• Tokiu atveju, jei MB veikla dar tik vykdoma pirmuosius metus.
• Pinigus asmeninėms reikmėms pasiiėmus jaunesniems nei 29 metų MB nariams.
• MB nariams, kurie gauna senatvės pensiją ar neįgalumo išmokas.
• VSD įmoką prieš tai sumokėjus darbo sutarties ar kitos formos darbinių santykių pagrindu.
• VSD įmoką prieš tai sumokėjus individualios veiklos pagrindu.
Tais atvejais, kai MB oficialiai deklaruoja nevykdanti jokios veiklos, PSD, savaime suprantama, taip pat nemokamas.
PSD siekia 9 proc.nuo minimalios algos ir yra mokamas už kiekvieną MB narį.
Patikėkite visas buhalterines paslaugas profesionalams. Susisiekite
UAB “Jugma”
8 657 64300
Direktorė Audronė Makrickienė