Dažnas iš mūsų tarp sąvokų „buhalterinė apskaita“ bei „finansai“ suskubtume padėti lygybės ženklą, tačiau ar būtume teisūs? Nors buhalterinės apskaitos specialistai yra vieni tų, kurie iš arti mato įmonės pinigus, tačiau buhalterija ir finansai – sritis, kurių darbo pobūdis bei šiam atlikti reikalingi įgūdžiai yra gana skirtingi. Šio straipsnio tikslas ir yra aptarti minėtų sričių, tai yra buhalterinės apkaitos bei finansų, ypatybes bei skirtumus.
Buhalterinės apskaitos ir finansų sritys yra panašios, tačiau egzistuoja akivaizdūs skirtumai, neleidžiantys visko „suplakti“ į vieną. Tiek profesionalius buhalterius, tiek gerus finansininkus įmonių vadovai graibstyte graibo. Šie specialistai būtini įmonės funkcionavimui, o jų kokybiškai atliekamas darbas yra tiesiogiai susijęs su galimybe pasiekti sėkmę versle. Natūralu, jog abi aptariamos sritys yra svarbios bei glaudžiai viena su kita susijusios tarpusavyje. Ir finansininkas, ir buhalteris turi ne tik teoriškai žinoti, kas yra pelnas, nuotolis, atsakaitos, mokesčiai ir panašiai, bet ir gebėti šias žinias pritaikyti savo kasdienėje veikloje, atliekant tiesiogines pareigas.
Pilna buhalterinė apskaita nuo 59 eurų per mėnesį
Nieko keisto, kai eilinis žmogus nemato skirtumo tarp finansininko bei buhalterio. Dažnas atvejis, kai to nesupranta ir įmonės vadovas ar aplinkybės susidėlioja taip, jog finansų specialistas atlieka tas funkcijas, kurios teriškai priklausytų buhalteriui bei atvirkščiai. Tokia situacija nėra bloga, jei tik toks vaidmuo priimtinas (ir, aišku, tinkamai atlyginamas) pačiam buhalteriui. Visgi, žvelgiant iš „vadovėlinės“ perspektyvos, buhalterinės apskaitos specialistui įprastai tenka registruoti ūkines operacijas, atlikti bankinius pavedimus, skaičiuoti, deklaruoti bei mokėti mokesčius ir atlikti kitas panašias funkcijas, o finansininkui – rūpintis finansinių rodiklių analizėmis bei prognozėmis.
Specialistai neretai teigia, jog ne kiekvienas buhalterinės apskaitos specialistas galėtų būti finansininku, o su buhalterija susidoroti gali tik retas finansų specialistas. Nors lyginti atskiras profesines sritis nėra tikslinga, tačiau iš tiesų su minėta citata galima sutikti. Finansų specialisto veikla nukreipta į ateities „spėjimą“. Koks scenarijus galimas nutikus vienam ar kitam įvykiui, kaip įmonei reikėtų pasikeisti, jog tam tikri rodikliai būtų pagerinti ir panašiai. Panašias prognozes pateikti gali ir profesionalūs buhalteriai, aišku, prieš tai gerai įsigilinę į įmonės, su kuria dirba, veiklos specifiką. Tuo tarpu finansininkui susidoroti su kasdienėmis apskaitos užduotimis, tikėtina,, būtų sudėtinga.
Ne kiekvienas žmogus gali būti buhalteris, ne kiekvienam lemta tapti ir profesionaliu finansininku. Net atitinkamo išsilavinimo vienoje ar kitoje srityje įgijimas nesuteikia garantijos dėl būsimos profesinės sėkmės: būtinos ir atitinkamos asmeninės savybės. Savaime suprantama, jog žmogų, norintį tapti buhalteriu ar finansinku, skaičiai bei finansinių procesų valdymas turėtų „vežti“. Tačiau to tikrai neužtenka. Žvelgiant į buhalterio darbo specifiką, iš šias pareigas užimančio žmogaus tikimasi kruopštumo, atidumo, atsakingumo, analitinio mąstymo, noro nuolat mokytis bei tobulėti (tiesą sakant, tai – privaloma, nes buhalterinė apskaita – sparčiai besikeičianti sritis). Idealus finansininkas įsivaizduojamas kaip atsakingas, loginiu bei analitiniu mąstymu pasižymintis žmogus.
Tačiau minėtos savybės suteikia tik tvirtą pagrindą profesinei karjerai. Toliau laukia sunkus ir atsakingas darbas, padedantis kaupti svarbią darbinę patirtį bei tobulėti savo profesinėje srityje. Štai dėl šios priežastis, buhalteris, baigęs profesijos mokslus ar atitinkamus kursus, balansą ar pelno–nuostolio ataskaitą neabejotinai paruošti sugebės, tačiau ją tinkamai interpretuoti galės tik tada, kai sukaups pakankamai solidų profesinės patirties bagažą. Buhalterinės apskaitos specialistai, pasirinkę alternatyvą dirbti ne konkrečioje bendrovėje etatiniu darbuotoju, tačiau buhalterinės apskaitos įmonėje, turi didesnes galimybe tobulėti kaip specialistai. Kodėl? Pasirinkus tokį darbo pobūdį, kasdien susiduriama su įmonėmis, dirbančiomis įvairiose srityse bei pačiomis įvairiausiomis užduotimis, reikalaujančiomis ne tik elementarių skaičiavimo, bet ir analitinių gebėjimų. Tokioje situacijoje dirbti buhalteriu tikrai nenuobudu. Nori nenori, esi priverstas nuolat tobulėti, plėsti suvokimo ribas (juk, pavyzdžiui, siuvimo bei logistikos įmonių veiklos specifika gerokai skiriasi), tobulinti komunikacijos gebėjimus (skirtingi įmonių vadovai – skirtingi charakteriai bei reikalavimai) bei saves „pardavimo“ įgūdžius. Buhalterinės apskaitos specialistai, dirbantys tokiu principu, savo CV iš tikrųjų „nuspalvina“ ir ateityje, nusprendę šiek tiek keisti darbo pobūdį (tai yra perreiti prie etatinio darbuotojo varianto), yra kur kas patrauklesni darbo rinkoje.
Patikėkite visas buhalterines paslaugas profesionalams. Gera kaina. Susisiekite
UAB “Jugma”
8 657 64300
Direktorė Audronė Makrickienė