Iš bobutės, kartą per savaitę bandančios parduoti darželyje augančių gėlių puokštę, mokesčių už gaunamą „pelną“ reikalauti nederėtų, tačiau ūkininkas, kasdien turguje dėžėmis pardavinėjantis savo užaugintą produkciją, šiuos mokėti privalo. Kaip ir bet kuris kitas, kurio vykdoma veikla susijusi su piniginiais srautais.
Bet kokio verslo, nepriklausomai nuo šio srities, atveju, privalo būti tvarkingai vykdoma buhalterine apskaita. Dažnas direktorius, vos spėjantis susidoroti su kasdieniais, tiesiogiai su verslu susijusiais darbais, tikriausiai suskubtų susiimti už galvos: negi dar ir tai turėsiu daryti? Ne, toks poelgis ne tik neprivalomas, bet netgi žalingas. Asmuo, nesuvokiantis, kas yra apskaitos politika bei kiti buhalteriniai terminai ir, tuo labiau, nesugebantis su šiais susidoroti praktiškai, neturėtų imtis saviveiklos šioje srityje. Šiam užtenka išspręsti klausimą, kas tvarkys įmonės buhalteriją bei tokius klausimus kaip apskaitos politika ir panašiai.

Prieš kelioliką ar tuo labiau keliasdešimt metų įmonėse net nekildavo klausimų, kam bus patikėtas buhalterijos „vairas“. Kiekvienoje įmonėje buvo kabinetas su užrašu „buhalteris“, kurio duris, tikėtina, varstydavo daugiau žmonių. Buvo laikai, kai atlyginimą pervesdavo ne į asmeninę sąskaitą banke, o atiduodavo tiesiai į rankas, tad su buhalteriu kolektyvas bendraudavo aktyviai. Mėnesinį atlyginimą, kuris dažniausiai būdavo pastovaus dydžio (nebent būdavo suteikiami kažkokie priedai ir panašiai), nepriklausomai nuo to, ar tas mėnesis, darbų atžvilgiu, buvo įtemptas, ar poilsio netrūko) gaudavo ir pats buhalteris. Tokie variantai egzistuoja ir dabar, tačiau vadovas, jausdamas, jog buhalteriui moka neadekvačiai didelį atlyginimą vertinant šio darbo krūvį (visgi prisiminkime, jog buhalterinė aspkaita – sudėtingas ir kruopštus darbas, turintis būti atitinkamai apmokestinamas), turi ir alternatyvą. Apskaitos politika bei kiti buhalteriniai niaunsai gali būti patikimi specializuotoms buhalterijos įmonėms ar savarankiška veikla besiverčiantiems buhalteriams. Ypač kai šiandien buhalterines paslaugos kaina nėra didelė.

Kodėl vadovai turėtų rinktis pastarąjį variantą? Visų pirma reikia paminėti, jog šis klausimas aktualus mažesnėms įmonės, kuriose apskaitos darbų yra sąlyginai nedaug. Didelės įmonės dažniausiai lieka prie buhalterio etato ir tai, esant dideliam darbų mąstui, yra visiškai logiškas sprendimas. Tuo tarpu mažesniesiems neretai patogiau ir finansiškai patraukliau samdyti buhalterijos specialistus iš šalies. Kodėl?

• Sutartas atlygis mokamas už konkrečiai atliktus darbus.
• Galimybė rinktis buhalterinės apskaitos paslaugų teikėją atsižvelgiant ne tik į šio kvalifikaciją bei siūlomus įkainius, bet ir asmenines savybes.
• Galimybė atsisakyti buhalterines paslaugos teikėjo ir pradėti naudotis kito paslauga.
• Nereikia investuoti į sąlygų (programinė įranga, kvalifikacijos kėlimo kursai, kanceliariniai reikmenys ir panašiai), būtinų buhalterinės apskaitos darbų atlikimui. Viskuo turi pasirūpinti pats buhalterinių paslaugų teikėjas.
• Atsakomybė už galimas klaidas atliekant buhalterinę apskaitą ir su tuo susijusias paslaugas tenka ne įmonės vadovui, bet paslaugos teikėjui.